Vidutiniam 45 kg primilžiui pasiekti būtinas nepriekaištingas šėrimas. Kaip tai pavyksta geriausiems JAV ūkiams aiškinasi konsultantai King Hickmann ir Robb Bender.
Kai keliaujame už JAV ribų, dažniausiai mums užduodamas klausimas skamba taip: „Kaip kai kurie Amerikos ūkininkai sugeba pasiekti 45 kg ar net didesnį vidutinį primilžį?”
Į šį klausimą vieno atsakymo nėra. Toks primilžis apima visus pieno ūkio valdymo aspektus. Tačiau lemiamą reikšmę čia turi šėrimas. Tikslas aiškus: karvėms turi būti suteiktas šviežias ir aukštos kokybės racionas, kurį jos turi ėsti be konkurencijos ir be galimybės atsirinkti, ką ėsti, o ko ne.
Visiems žinomas šūkis „karvės trokšta pastovumo”. Tik taip jos išliks sveikos ir duos daug pieno. Mes išskyrėme 11 punktų, kaip galima to pasiekti ir atrasti potencialą gerinti padėtį savo pieno ūkyje.
- Šėrimo laikas. Yra daugybė teorijų, kaip dažnai ir kokiu laiku reikėtų šerti karves. Nesvarbu, kurią strategiją pasirinksite, tačiau nuosekliai laikykitės šėrimo laikų － nukrypti galima ne daugiau kaip 20 min. Nuoseklumas yra raktas į sėkmę.
- Šėryklų valdymas. Neišleiskite šėryklų iš akių. Šviežias, aukštos kokybės, gerai sumaišytas pašaras karvėms turi būti prieinamas bet kuriuo metu － per visą šėrimo tako ilgį. Reguliariai pastumkite pašarą (žr „Įvertinkite savo šėryklą” psl. R12)
- Pašaro likučių svėrimas. Prieš naują šėrimą apžiūrėkite pašaro likučius po paskutinio šėrimo － jie turėtų atrodyti taip pat kaip šviežiai patiektas pašaras. Likučius reguliariai sverkite. Laktuojančių karvių loviuose turėtų likti maždaug 2,5 poc. pašaro, besiruošiančių veršiuotis ir ką tik apsiveršiavusių karvių loviuose gali likti 5-8 proc., o užtrūkusių karvių ir telyčių － mažiau nei 2 proc. Prieš šėrimą pašalinkite senojo pašaro likučius.
- Sausosios masės kiekis. Sausosios masės kiekis pašaruose vieną savaitę gali būti vienoks, kitą kitoks. Todėl mažiausiai kartą ar du per savaitę išsiaiškinkite visų silosų ir pašarų sausosios masės kiekius. Tam turėkite pasiruošę patogų greitąjį testą. Jei krovimo metu lijo ar snigo, būtinai atsižvelkite į tai atlikdami skaičiavimus.
- Pašaro kokybė. Visai paprasta － jokios tolerancijos pašarui su pelėsiu ar perkaitusiam pašarui. Sandėliuodami pašarus skrupulingai rūpinkitės, kad neatsirastų mielių ir pelėsių. Pirkite tik aukštos kokybės pašarus.
- Pašaro atsargų valdymas. Kai stringa komunikacija tarp ūkio vadovo, šėrėjo, patarėjo ir pašarų tiekėjo, dažnai kyla problemų. Todėl stebėkite pašarų atsargas ir laiku užsakykite papildymą. Seną ir naują pašarą sandėliuokite atskirai, kad užkirstumėte kelią plisti mielėms ir pelėsiams.
- Pašarų keitimas. Norėdami pakeisti silosus ar pašarus, senąjį ir naująjį pašarą maišykite mažiausiai 10 dienų. Taip išvengsite nesklandumų ir laimėsite laiko pašarams analizuoti ir pritaikyti.
- Pjūvis. Pašarą iš sandėliavimo vietų surinkti turėtumėte kasdien. Imdami pašarą iš siloso tranšėjų stenkitės išlaikyti švarų, lygų pjūvio paviršių, kad į silosą nepatektų deguonies ir būtų išvengta mielių augimo bei siloso kaitimo.
- Krovimo tikslumas. Visus pašaro komponentus tiksliai susverkite. Mūsų tikslas – mažiau nei 2 proc. nuokrypio nuo bendros masės. Su kompiuterine šėrimo programa lengvai sukontroliuosite kiekvieno komponento kiekius. Nuolat konsultuokitės su savo pašarų tiekėju.
- Pašarų suvartojimas. Kasdien suvartojamo pašaro kiekis turėtų svyruoti ne daugiau kaip 5 proc., tą kontroliuoti labai svarbu. Jei jūsų karvė per dieną vidutiniškai suėda 28 kg sausosios masės, tuomet maksimalus leidžiamas nuokrypis yra 1,4 kg, t.y. nuo 26,6 kg iki 29,4 kg. Esant didesniems nuokrypiams, būtina atrasti priežastis ir imtis veiksmų.
- Darbo saugumas ypatingai svarbus. Dažnai problemos atrandamos ir pašalinamos tik nutikus nelaimei. Tačiau pirmas žingsnis norint išvengti nelaimingų atsitikimų yra iš anksto sąmoningai apgalvoti galimas problemas.
Trumpai:
- Nėra vieno ir visiems tinkamo sprendimo 45 kg produktyvumui pasiekti.
- Didele dalimi prie aukšto produktyvumo prisideda teisingas šėrimas.
- Karvės visada turi gauti šviežią ir aukštos kokybės racioną, kurį jos turi ėsti be konkurencijos ir be galimybės atsirinkti, ką ėsti, o ko ne.
