Prieš 200 metų vidutinės karvės gyvasis svoris siekė 200 kg, veisimui ji subręsdavo sulaukusi ketverių metų, o per 200 dienų buvo primelžiama 1280 kg pieno. Pasitelkus modernius veislininkystės metodus ir ženkliai pagerinus gyvulių laikymo ir šėrimo vadybą, produktyvumą buvo galima eksponentiškai padidinti. Dar ir dabar negalime įvardinti aukščiausios produktyvumo ribos.

Holšteinų fryzų veislėje daugelį metų naudojami buliai, kurių dukros pirmąsias 100 dienų po veršiavimosi pasižymi dideliu primilžiu. Produktyvumas auga greitai ir piką pasiekia maždaug penktąją savaitę po veršiavimosi, o sausosios medžiagos (SM) suvartojimas auga palaipsniui ir didžiausias kiekis suvartojamas tik apie aštuntąją savaitę. Dėl nepakankamo energijos suvartojimo pirmosiomis savaitėmis po veršiavimosi pasireiškia neigiamas energijos balansas (NEB), todėl karvės tirpdo savo kūno rezervus (riebalus ir raumenis). Iki tam tikros ribos tai tiesiog fiziologinis procesas. Tačiau jei tirpdoma per greitai arba per daug riebalų, kyla medžiagų apykaitos sutrikimų ir infekcinių susirgimų (su produktyvumu susijusių ligų) grėsmė.

Laktacijos pradžia yra didžiulis iššūkis aukšto produktyvumo karvių medžiagų apykaitai. Karvei laktacijos pradžia reiškia žymiai daugiau nei veršelio atvedimą: su nauja laktacija susiję daug rimtų pokyčių visoje medžiagų apykaitoje. Šiuo metu vyksta perėjimas nuo iš esmės anabolinės (kūno masę auginančios) medžiagų apykaitos prie ketabolinės (kūno masę mažinančios). Ne primelžto pieno kiekis, o suvartotos sausosios medžiagos kiekis nusako neigiamo energijos balanso trukmę ir mastą. Reikia pažymėti, kad šėrimas nors ir svarbus, greičiausiai net lemiamas faktorius, tačiau tai tik viena pereinamojo laikotarpio vadybos dalis. Tokie veiksniai kaip gyvulių tankumas, šėrimo lovio plotis ir vandens prieinamumas taip pat labai svarbūs.

PER DIDELIS GYVULIŲ TANKUMAS = SOCIALINIS STRESAS

Negalima tikėtis, kad socialinį stresą patiriančios ir ramybės neturinčios karvės demonstruos optimalius atrajojimo įgūdžius. Tad per tankiai apgyvendintuose tvartuose sudaromos palankios sąlygos tokiems susirgimams kaip ketozė (suvartojama nepakankamai pašarų) ir didžiojo prieskrandžio acidozė (per trumpas atrajojimas), kurie neigiamai veikia produktyvumą ir vaisą. Bet kokios rūšies stresas išbalansuoja imuninę sistemą, ir organizmas tampa imlesnis infekcijoms. Taip pat veikia ir skausmai (šlubavimas) bei visų rūšių uždegimai (mastitas, metritas, didžiojo prieskrandžio acidozė…).

MAISTINIŲ MEDŽIAGŲ PRIORITETAI:  „MAISTINIŲ MEDŽIAGŲ GREITKELIO“ METAFORA

Maistinių medžiagų greitkelis po veršiavimosi

Esant pašarų trūkumui, maistinės medžiagos iš virškinamojo trakto ir iš kūno rezervų patenka tiesiai į tešmenį. Kiti „išvažiavimai“ iš greitkelio uždaryti arba į juos neįmanoma patekti. Žiūrint iš biologinės pusės, intencija tokia: Kai maistinių medžiagų yra ribotai, svarbiau aprūpinti jau gimusį veršelį nei į pasaulį paleisti naują gyvybę. Energijos transportavimo į tešmenį sukelta „oro tarša“ vaisai kenkia labiau nei energijos trūkumas. Dažniausia aukšto produktyvumo karvių vaisos nuosmukio problema yra pažeistos kiaušialąstės ir iš jų besivystantys embrionai (Joe Leroy). Šaltinis: Grunert/Bewhthold 1982 Energijos kiekis, reikalingas folikulo auginimui, geltonkūnio susidarymui bei nėštumo išlaikymui, yra nežymus.

SUPRASTĖJUSIOS KARVIŲ KIAUŠIALĄSČIŲ KOKYBĖS NEB PERIODU PRIEŽASTYS

Kiaušialąstės brendimas labai glaudžiai susijęs su sklandžiu folikulo vystymusi: folikulinis skystis yra ta terpė, kurioje kiaušialąstė pasiekia savo apvaisinimo ir vystymosi kompetenciją. Karvės medžiagų apykaitą ir folikulinį skystį sieja labai stiprus ryšys. Dėl medžiagų apykaitos sutrikimų prastėja kiaušialąsčių kokybė.  NEB periodu augančios ir besivystančios kiaušialąstės yra prastesnės kokybės. Padidėjęs riebalų skaidymo produktų kiekis neigiamai veikia ne tik kepenis (suriebėjusios kepenys), bet ir folikulus/kiaušialąstes. Medžiagų apykaitos pokyčiai vyksta ne tik kraujyje, bet ir folikuliniame skystyje (daugiau NEFAs, ketoninių kūnų ir karbamidų, žema gliukozės koncentracija).

Stipriai padidėjęs riebalų skaidymo produktų kiekis toksiškai veikia granuliozines ląsteles. Dėl to bręsta prastesnės kokybės kiaušialąstės, rujos simptomai ne tokie intensyvūs, o geltonkūnis silpnesnis. Jei vis dėlto susidaro embrionas, kiaušintakių ir gimdos terpė gali būti tiek pažeista (per daug amoniako, didžiojo prieskrandžio acidozė), kad embrionas negali toliau normaliai vystytis. Kiaušialąstės vystymasis labai glaudžiai susijęs su sklandžiu folikulo vystymusi. NEB ir dėl jo vykstantis kūno masės praradimas gali sutrikdyti sudėtingą folikulo augimo procesą endokrininiame lygmenyje: pagumburis > hipofizė > kiaušidė. Nėra prasmės prisirišti prie nekintamo laikotarpio tarp veršiavimosi ir pirmojo sėklinimo, kai produktyvumas smarkiai kyla. Dauguma ūkių vadovų mano, kad per tris mėnesius po veršiavimosi karvės vėl turi būti veršingos, tačiau metaboliniu požiūriu tai didžiulis iššūkis. Vertinant iš maistinių medžiagų apykaitos pusės, pirmą kartą po veršiavimosi sėklinti reiktų pasiekus virsmą iš neigiamo energijos balanso į teigiamą. Pakartotinai atlikus kūno kondicijos vertinimą (BCS) arba nugaros riebalų sluoksnio storio matavimą (RFD) ultragarsu, galima nustatyti šį laikotarpį. Karvės savireguliaciniai mechanizmai užprogramuoti taip, kad augant produktyvumui naujam nėštumui ji būna pasiruošusi vėliau (Staufenbiel, 2018). Išvada tokia: aukšto produktyvumo karvėms laikotarpis tarp veršiavimosi ir pirmojo sėklinimo turėtų būti individualus. Reikėtų kritiškai vertinti strategiją visas karves ar didžiąją bandos dalį be išimčių „gydyti“ hormonais pagal nustatytą tvarkaraštį. Hormoninį gydymą patartina palikti tik toms karvėms, kurios turi įrodytų vaisos problemų. Pasitelkus įvairias technines priemones (rujos stebėjimo sistemas) galima ženkliai sumažinti gydymo hormonais poreikį.

REZIUMĖ – Dėl genetinio gerinimo ir šėrimo bei laikymo sąlygų optimizavimo karvių produktyvumas pastaraisiais dešimtmečiais gerokai išaugo. Kai kurie autoriai skelbia, kad dėl produktyvumo augimo smarkiai suprastėjo vaisa. Vis dėlto vaisos sutrikimai yra įvairialypė problema, o aukšto produktyvumo vaidmuo čia nežymus lyginant su NEB, BCS/RFD ir su produktyvumu susijusių ligų įtaka (Lucy, 2003). Suprastėjusios aukšto produktyvumo karvių vaisos priežastys dažnai slypi pažeistose kiaušialąstėse ir iš jų besivystančiuose embrionuose (Leroy, 2008). Kiekvienas susirgimas (metabolinis ar infekcinis) pospartum laikotarpiu paveikia kiaušialąstės brendimą. Karvės savireguliaciniai mechanizmai užprogramuoti taip, kad augant produktyvumui veršinga ji taptų vėliau. Todėl hormoninę intervenciją NEB metu reikėtų vertinti kritiškai. Sumažinti žalą kiaušialąstėms galima parinkus individualų laikotarpį nuo veršiavimosi iki pirmojo sėklinimo (pasirinktas laukimo periodas). Šiuo atveju ypatingą dėmesį reikėtų skirti kūno kondicijai (BCS/RFD) sėklinimo metu ir su produktyvumu susijusių ligų istorijai.

IŠVADA –  Net ir esant aukštam produktyvumui mūsų karvių vaisingumas nesutrikdomas! Tad optimizavus ūkio valdymą galima pasiekti priimtinų sėklinimo rezultatų

Dr. Hugo Hausschulte