Pirmiausiai dr. Christian Koch iš Hofgut Neumühle pasveikino dalyvaujančius OHG atstovus su aukštais pasiekimais OHG veisimo srityje. OHG veisėjai kol kas vieninteliai užtikrintai pasiekė holšteinams iškeltą tikslą — vidutinį produktyvumą >10 000 kg ir įrodė, kad tokį lygį gali pasiekti daugelis veisėjų. Realizuotą aukštą produktyvumą jis vertina ir kaip rodiklį, kad gyvuliai patyrė mažiau įtampos, nes tik įtampos nepatiriančių gyvulių produktyvumo potencialas neribojamas. Genetika ir pašarai tokie patys, o produktyvumas skiriasi 13 kg karvei per dieną Produktyvumą neigiamai veikiančių faktorių įvairovę jis iliustravo studija, kurioje esant tai pačiai genetikai ir iš esmės vienodiems pašarams, ūkių produktyvumas skyrėsi nuo 20,5 kg iki 33,5 kg per dieną!
Vienos pagrindinių priežasčių buvo šėrimo organizavimas (pašaro likučiai, pašaro pristūmimas,ir t.t.) ir tvarto komfortas bei gyvulių tankumas. Tačiau jau veršelių ir jaunų galvijų auginimo ypatumai turi svarios įtakos vėlesniam jų produktyvumui. Pirmiausiai dr. Koch dar kartą pabrėžė, kokius žymius medžiagų apykaitos pokyčius sąlygoja veršiavimasis ir tuo pačiu laktacijos pradžia. Lyginant su užtrūkimo periodo pradžia, laktacijos pradžioje aminorūgščių poreikis išauga dvigubai, gliukozės trigubai, o kalcio reikia net keturis kartus daugiau. Be to, labai svarbu — įmanoma taip organizuoti ūkio veiklą, kad šis neigiamas maistinių medžiagų balansas laktacijos pradžioje tęstųsi trumpai. Anot dr. Koch atitinkami tyrimai rodo, kad geriausiuose ūkiuose tinkamą maistinių medžiagų pusiausvyrą pasiekti galima jau po 6-7 savaičių, o prasčiau valdomuose ūkiuose šis periodas gali užtrukti virš 15 savaičių.
Dr. Koch parodė, kaip tvarto konstrukciniai pakeitimai gali padidinti suėdamo pašaro ir tuo pačiu gaunamų maistinių medžiagų kiekį būtent šiuo kritiniu pereinamuoju laikotarpiu. Jei dėl ūkio valdymo klaidų šiuo periodu padaugėja uždegiminių procesų (metrito ar mastito), trumpam išauga ir maistinių medžiagų poreikis (kovai su infekcija). Uždegiminiai procesai apkrauna organizmą ir reikalauja didžiulių papildomų maistinių medžiagų resursų Jei maistinių medžiagų poreikio patenkinti nėra galimybės, tokie medžiagų apykaitos sutrikimai kaip acidozė ar ketozė yra praktiškai neišvengiami. Neigiama uždegiminių procesų įtaka grindžiama ir tuo, jog vartojant uždegimą mažinančius vaistus ar vaistus nuo skausmo, šiuos neigiamus efektus iš dalies galima stipriai sušvelninti. Dr. Koch paaiškino, kad vartotojui nėra suprantama, jog tokio vertingo maisto produkto kaip pienas gamyboje reguliariai ar nuolat naudojami tokie vaistai. Tai turėtų likti išimtimi, o ūkių vadovai turėtų žymiai labiau stengtis taip valdyti ūkį, kad uždegiminių procesų pasitaikytų minimaliai ir vaistų būtų vartojama žymiai mažiau. Kaip galimą alternatyvą jis siūlo kartu su pašarais duoti vynuogių išspaudų, nes jose gausu polifenolių, turinčių uždegimą mažinančių savybių. Sėklinimo laikas gali turėti didžiulės įtakos palikuonių stresoriams.
Dr. Koch taip pat parodė, kad epigenetika (t. y. išorinių veiksnių labiau ar mažiau aktyvuoti genai) ateinančioms kartoms įtakos turi net vertinant apsėklinimo laiką. Studijos parodė, kad, pvz., karštais vasaros mėnesiais atvesti veršeliai yra maždaug 4–5 kg lengvesni, vėliau prasčiau vystosi ir laktacijos metu pasižymi maždaug 5 kg mažesniu primilžiu per dieną nei tokios pat genetinės vertės palankesnėmis sąlygomis atvesti veršeliai.
Iš kitų tyrimų matyti, kad telyčių atvesti veršeliai vėliau išsivysto iki produktyvių gyvulių nei tokio paties genetinio potencialo vyresnių karvių atvesti veršeliai. Galimai tai susiję su labai ankstyvu pakartotiniu motinos apsėklinimu (dar maistinių medžiagų deficito metu). Čia Dr. Koch iškėlė klausimą ar trumpas (gerokai mažiau nei 400 dienų) laikotarpis tarp veršiavimųsi tikrai yra siekiamybė. Sąmoningai ilginant laikotarpį tarp veršiavimosi ir sėklinimo, karvės apvaisinimas galėtų būti perkeltas į tą fazę, kai maistinių medžiagų jai netrūksta ir epigenetiniai veiksniai žymiai palankesni vaisiui. Be to, tokiu būdu sušvelninama įtampa gerai įvertintos genetikos karvėms, kurios dar esant sąlyginai aukštam produktyvumui turi būti užtrūkinamos, tada per trumpą laiką kelis kartus keičiamas jų racionas ir netrukus joms vėl kyla įvairios su veršiavimųsi susijusios grėsmės.
Vėlesnėje diskusijoje buvo iškelti kiti įdomūs klausimai, pavyzdžiui, ar klimato kaitos laikais reikėtų bandyti sąmoningai organizuoti veršiavimusis pagal sezonus, kad gyvuliai nepatirtų įtampos.
