Kokios yra karvių brokavimo priežastys?
Jei savo ūkyje siekiate pagerinti situaciją dėl brokuojamų karvių ir mažo produktyvumo, pirmiausiai turite išsiaiškinti to priežastis. Vienas pieninių galvijų augintojas iš Reino krašto-Pfalco domėjosi šia tema.
MŪSŲ AUTORIAI Pieninių galvijų augintojas Stefan Freuen ir Gießen universiteto profesorius dr. Steffen Hoy
Priežastys, dėl kurių karvės palieka ūkį paprastai yra dvi: selekcija ir skerdimas. Tai reiškia, kad ūkis suplanuoja karvės brokavimą dėl veisimo ar per mažo produktyvumo arba karvė brokuojama dėl sveikatos problemų. Pastarojo dalyko reikia ypatingai vengti.
Pieninių galvijų augintoją Stefan Freuen iš Reino krašto-Pfalco ankstyvo brokavimo priežasčių ieškoti paskatino šis rodiklis: 38,4 proc. karvių jo ūkį palikdavo dar prieš trečiąją laktaciją. Gilindamasis į šią temą jis bendradarbiavo su profesoriumi Steffen Hoy iš Gießen (Hessen) universiteto.
DUOMENYS RINKTI 23 METUS
Ūkyje laikoma 200 Holšteinų veislės karvių ir moteriškos lyties prieauglis. Dabartinis bandos produktyvumas siekia 11 200 kg 3,66 proc. riebumo bei 3,36 proc. baltymingumo pieno. Vidutinis somatinių ląstelių kiekis — 146 000/ml. Karvės gyvenimo produktyvumas aukštesnis nei vidurkis — 33 439 kg. Pirmąjį kartą telyčios veršiuojasi vidutiniškai 23,6 mėnesių amžiaus. Karvės vidutiniškai melžtos 3,37 laktacijos ir tai viršija Vokietijos vidurkį (2,8 laktacijos).
Apie 901 brokuotą karvę (gimusią nuo 1994 iki 2016 m.) yra žinomi šie duomenys:
Gimimo metai ir metų laikas
Amžius pirmo veršiavimosi metu
Pasiektų laktacijų skaičius
Ūkinio naudojimo trukmė
Produktyvumas, tenkantis vienai gyvenimo dienai
Amžius brokavimo metu
Brokavimo priežastis
Be to, Freuen atskleidė ir kasdienius veršelių prieaugius. Ūkio vadovas vertino gimusių veršelių svorį ir suskirstė juos į keturias grupes nuo 35 iki 50 kg gyvo svorio. 11-12 mėnesių sulaukusių veršelių svorį jis nustatė matuokle.
TIKROJI BROKAVIMO PRIEŽASTIS
Duomenų analizė parodė, kad beveik pusė brokavimų įvyko dėl nevaisingumo (30,0 proc.) ir nagų bei kojų ligų (17,9 proc.). Po to sekė brokavimas dėl tešmens ligų (16,1 proc.), medžiagų apykaitos problemų (9,3 proc.), kitų susirgimų (7,5 proc.) ir dėl kitų priežasčių (6,1 proc.). Dėl melžimo sunkumų brokuota 1,4 proc. karvių. 11,7 proc. karvių Freuen atrinko dėl produktyvumo (žr. pav. Nr 1). Toks pasiskirstymas iš esmės atitinka ir visos Vokietijos pieninių galvijų brokavimo priežastis.
Tačiau didžioji dalis ūkininkų kaip brokavimo priežastį žymiai dažniau nurodo „kitos priežastys“. Tai rodo, kad ūkių vadovams sunku įvertinti, kas yra pirminė ir tikroji brokavimo priežastis. Pavyzdžiui, medžiagų apykaitos sutrikimų įtaką ūkininkai dažnai nuvertina. Jei karvės produktyvumas krenta dėl pažengusio laminito ir karvė dėl to brokuojama, žymima logiška išvada, kad brokavimo priežastis — galūnės ir nagos. Vis tik tikroji priežastis yra medžiagų apykaitos liga, kuri ir sukėlė laminitą.
Kitas pavyzdys būtų gimdos uždegimai su karščiavimu, kurie laktacijos metu dažnai baigiasi nevaisingumu. Tokiu atveju brokavimo priežastimi laikomas nevaisingumas. Tačiau uždegimą dažnai sukelia nuovalų susilaikymas dėl subklinikinės parezės. Taigi tikroji brokavimo priežastis ir čia yra medžiagų apykaita.
PADARYTI IŠVADAS
Smulkiai atvaizduoti brokavimo priežastis svarbu ir dėl to, kad pieninių galvijų augintojai tokiu būdu gali išsiaiškinti kokios karvės kokiame amžiuje dėl kokių ligų ar problemų brokuojamos. Pavyzdžiui, Freuen ūkyje vidutinis brokuojamos karvės amžius siekia apie 5,2 m. 61,5 proc. visų karvių pasiekia tris ar daugiau laktacijų.
Kojos: Kaip matoma paveikslėlyje Nr. 2, dėl nagų/kojų ligų brokuotos karvės kiek jaunesnės nei vidutinis brokuojamų karvių amžius. Be to, bent jau šiame ūkyje kas penkta karvė susidūrė su šia ligų grupe. Tokiu atveju pieninių galvijų augintojas turėtų atidžiai peržiūrėti taikomas profilaktines priemones, pvz., tikrinti nagų priežiūros efektyvumą.
Produktyvumas: Trumpiausiai gyveno karvės, kurios buvo brokuojamos dėl mažo produktyvumo arba melžimo sunkumų.
Ūkis jas atrinko anksti, nes jos jau pirmąją laktaciją davė mažiau pieno nei kitos šios bandos karvės. Taigi šių karvių gyvenimo produktyvumas buvo mažiausias
GREITAM SKAITYMUI
Siekant padidinti bandos karvių gyvenimo produktyvumą, reikia išsiaiškinti pagrindines brokavimo priežastis.
Išnagrinėjus vieno pieninių galvijų ūkio situaciją paaiškėjo tam tikri dėsningumai.
Brokavimo priežastys keičiasi priklausomai nuo laktacijų skaičiaus. Jaunos karvės dažniau brokuojamos dėl mažo produktyvumo, vyresnės — dėl tešmens ligų.
Karvių, kurios pirmą kartą veršiavosi sulaukusios 24 mėnesių amžiaus vienos gyvenimo dienos produktyvumas aukštesnis nei tų, kurios pirmąjį veršelį atvedė vyresnės nei 26 mėnesių.
Pagerinti bandos produktyvumą Freuen gali, pavyzdžiui, intensyviau veisdamas. Karvių amžius pirmojo veršiavimosi (APV) metu turi didelės įtakos gyvenimo produktyvumui: karvės, kurios pirmąjį kartą veršiavosi anksčiausiai (iki 24,1 mėn.) pasiekė didžiausią gyvenimo dienos produktyvumą — 15,0 kg. Karvės, pirmąjį veršelį atvedusios vėliau (vyresnės nei 26 mėn.), pasižymėjo didžiausiu amžiumi brokavimo metu. Tačiau ne todėl, kad jos buvo ilgai melžiamos, o todėl, kad jos buvo ilgiau auginamos iki apsivaisinimo. Šių karvių gyvenimo dienos produktyvumas siekė 13,1 kg pieno ir buvo 1,9 kg mažesnis nei karvių su mažiausiu APV metu (žr. pav. Nr. 3). Vertinant iš ekonominės pusės, ūkininkui naudingiau, kai karvės pirmąjį kartą veršiuojasi jaunesnės nei 24 mėnesių amžiaus. Vis tik jaunesnėms nei 22 mėnesių amžiaus karvėms veršiuotis nerekomenduojama.
Intensyviau veisiant ir laiką iki pirmojo veršiavimosi sutrumpinus keturiais mėnesiais, sutaupoma maždaug 240 € vienam gyvuliui (taip pat skaitykite „Ankstyvas veršiavimasis: mažiau išlaidų ir mažiau pieno“, top agrar 2/2020, R16 psl).
Tešmens ligos: Kartu su amžiumi daugėja ir karvių, kurioms ūkį palikti tenka dėl tešmens ligų. Po pirmojo veršiavimosi tokių karvių yra apie 10 proc., po keturių ar daugiau laktacijų šis skaičius siekia jau virš 20 proc.
Medžiagų apykaita: Dėl medžiagų apykaitos sutrikimų galvijų augintojui teko brokuoti žymiai daugiau karvių vėlesnių nei ankstesnių laktacijų metu. Amžius brokavimo metu buvo aukštesnis nei vidurkis.
Išanalizavus galvijų prieaugį nuo gimimo iki apsėklinimo aptiktas kitas dėsningumas: vidutinis prieaugis šiuo laikotarpiu siekė 861 g per dieną, o atskiriems gyvuliams svyravo nuo 474 iki 1310 g. Karvės, kurias ūkis brokavo dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, dažniausiai pasižymėjo prasčiausiais dienos prieaugiais. Vis tik šio ryšio patikimai pagrįsti negalime.
Nevaisingumas: Vidutinis dėl vaisos problemų brokuotų karvių amžius buvo 5,5 metų. Tačiau dėl šios priežasties Freuen teko brokuoti net 37,4 proc. antros laktacijos karvių.
Pagerinti šį rodiklį ūkininkas stengiasi nuo 2001–ųjų. Nes tuo metu dėl blogos vaisos jis buvo priverstas brokuoti virš 30 proc. karvių. Siekdamas pagerinti situaciją, ūkio vadovas ėmėsi griežto vaisingumo valdymo. Visus dar nestebimus gyvulius, kurie peržengė pasirinktą laukimo laiką, jis tyrė kas dvi savaites. Tokiu būdu per pastaruosius metus pavyko dėl šios priežasties brokuojamų karvių dalį sumažinti nuo 24 iki 11 proc.
Šis pavyzdys rodo, kad analizuojant duomenis ir atitinkamai pritaikant ūkio vadybą galima sumažinti pernelyg ankstyvą karvių brokavimą.
