Mūsų pieninių karvių ūkinio naudojimo trukmei jau senokai yra veislinių verčių, intensyviai naudojamų selekcijoje. Tačiau jaunikliams skirta tik viena veislinė vertė — veršelių mirtingumas (atvesti negyvi ar per 48 valandas po atvedimo nugaišę veršeliai). Auginimo laikotarpis veislininkystėje iki šiol buvo tarsi „juodoji skylė“. Tačiau tai pasikeis 2019 m. balandį oficialiai įvedus veršelių sveikatingumo indeksą (RZ-KFit).
Jis nusako genetiškai nulemtą gebėjimą išgyventi nuo 2 dienų iki 15 mėnesių amžiaus.
Kaip ir dėl karvių ūkinio naudojimo trukmės, taip ir dėl veršelių praradimų skirtingais amžiaus periodais, kaltos yra įvairios ligos. Todėl vertinimo modelyje išskiriami penki amžiaus etapai (3—14, 15—60, 61—120, 121—200, 201—458 diena). Beveik 2 % siekiantis paveldimumas nėra ypatingai aukštas, tačiau genetinis nuokrypis +/-3 % praradimų — žymus. Duomenų bazė išsami, todėl patikimumas geras. Grynai genominio indekso RZ-KFit patikimumas 51 %.
Čia duomenų bazė yra HIT sistemoje registruoti nuo 2006-ųjų atvestų moteriškos lyties veršelių praradimai su nurodytomis priežastimis „mirtis“ ir „nužudymas“. Iš viso veislinės vertės nustatyme dalyvauja maždaug 8 mln. moteriškos lyties veršelių. Į vyriškos lyties veršelius neatsižvelgiama, nes jie paprastai palieka ūkį sulaukę 14 dienų amžiaus.
Indeksas RZ-KFit išreiškiamas įprasta santykine skale, kur vidurkis — 100, o genetinis nuokrypis — 12. Aukštos vertės reiškia mažus veršelių praradimus. Vidurkis 100 remiasi prieš 4—6 metus gimusiais veršeliais ir bus kasmet perskaičiuojamas. RZ-KFit indeksas 100 reiškia, kad maždaug 91 % vieno buliaus moteriškos lyties veršelių sulaukė 15 mėnesių amžiaus (Dr. Stefan Rensing, vit.)